Niekada nemėgau kopijuoti ar sekti kitų pavyzdžiu, visada stengiuosi viską daryti savaip, kitaip nei daro kiti. Bet dažniausiai dar prieš mintims virstant veiksmais ar tik pradėjus įgyvendinti sumanymą, pradedi suprasti, kad neviską numatei, o darant korekcijas, kurios išspręstu nenumatytas problemas pamatai, kad nelabai ką naujo padarei…
Tokie momentai gniuždo ir kartais net pagalvoju, na kurių velnių „išradinėti dviratį“? Gal geriau imti gerą, veikiantį pavyzdį ir jį nukopijuoti. Bet kopijuoti nepavyksta, nes tai nuobodu, nelieka netikėtumo, rizikos, o svarbiausia – kūrybos.